LT kepurė sala vietovė kaukai ir kaukės bilietai sala vietovė kaukai ir kaukės bilietai sala vietovė kaukai ir kaukės bilietai sala vietovė kaukai ir kaukės bilietai

 

kaukai ir kaukes

 

Po teisybei tai šiemet Kaukai patys pasiprašė Juodaragiui į draugiją. Ko gero šių mitologinių personažų įtaka baltiškai savivokai tebėra nemenka ir, jei ne pasaulinės kaukynės, galėjo taip ir likti nepažymėta tarp gausos kitų iškilių MJR temų. Nuo seno sakmėse minimus kaukus žymi stebėtinai gausūs Lietuvos vietovardžiai ir vandenvardžiai, miškai, kalnai, ragai, akmenys, taip pat ir pavardės. Ir senuosiuose mitologijos raštuose jų vaizdiniai ir tikėjimai aprašyti daugelio tyrinėtojų. Kauko vardinė šaknis ta pati, kaip kaukės – kurią šiemet nešiojome ir minėjome visi.

Kaukai – chtoniškos prigimties, gausinantys savo šeimininkų turtus ir skalsą, padedantys nudirbti darbus, taip pat apibūdinami kaip nekrikštytų vaikelių vėlės, laimės dievaičiai iš požemio, arba atėję iš kalno ar marių. Kaukai gausiai žinoti Vakarų baltų ir prūsų, taip pat vadinti markopoliais. Prijaukinti kaukai teikia skalsą – vartojamo daikto mitinę savybę, kuomet jis nesibaigia. T. y. savotišką naudą, laimę, kuri seniau matyta grūdais, žemės gėrybėmis, o dabar galbūt matuojama ir žiniomis bei patyrimais, sėkmingais atsitikimais.

Kaukus gausiai liudija tautosaka. Jie paminėti ir pirmojoje lietuviškoje knygoje – Martyno Mažvydo katekizme. Kaukus aprašęs Matas Pretorijus pasakoja ir apie kaukučionis – prūsų žynius, kurie įkurdindavo ir įveiklindavo kaukus pas gerus žmones. Apie kaukus žinių teikė Sktryjkowskis, Lasickis, Ostermeyeris, tyrinėjo dr. Jonas Basanavičius, Jonas Balys, Algirdas Julius Greimas, Norbertas Vėlius, Vladimiras Toporovas, žaviuose pasakojimuose įveiksmino Gintaras Beresnevičius.

tema

Kauko vardo kilmė susijusi su gaubtumu, sfera, kauburiu – tai kiaukutas, kevalas, kaušas, kaupas, kuoka, kauburys, kankorėžis, bei visoks kitoks gaubtas kreivumas. Pagaliau – kaukolė, gryna kauko giminaitė! Iš ten pat ir apeiginė kaukė, tuomet ko gero medinė, gaubianti veidą ir žvelgianti per akių kiaurymes. Kaukėmis, beje, buvo vadinamos kaukų pačios.

Kaukai yra bene vienintelės žmogaus prijaukintos ir namuose apgyvendintos mitinės gamtos būtybės, su jomis sudaroma sutartis juos aprengiant drabužėliais ir vaišinant. Prieš tai kaukai išstato savo pasiūlymą palikdami skiedrą ar kokį žvyną. Kaukai yra išimtinai teigiami žmonių atžvilgiu, nekenkiantys, nebent bausdami nedėkinguosius iškrečia vieną kitą įsimintinesnį pokštą – pvz. įmeta į laužą piemenų kirvį, ar netinkamiausiu metu nutraukia interneto ryšį. Tuo tarpu barzdukai ir barstukai yra laukiniai kaukai, gyvenantys girioje, po dievo Pūškaičio medžio šaknimis. Jie neprijaukinti, bet irgi pabarsto laimės.

Dažnai kaukas gretinamas ar net painiojamas su aitvaru – ugnine dangaus gyvate, nešančia gėrybes, tačiau aitvarai su kaukais priklauso labai skirtingiems mitologijos poliams. Apie jų skirtumus iškalbingą studiją pateikė A. J. Greimas.

Žinomas ir mitinis lietuvių kalnų dievas Kaukaras, bet ar jis tiesiogiai susijęs su kaukais – bala žino. Galima taip manyti ir prisiminti, kad apie lietuviškus kaukus rašydamas dr. Jonas Basanavičius daug mini trakų-frygų kaukynes, vesdamas Kauko istoriją iki pat Kaukazo kalnų. Gal tai išties tai nuo pietų kalnynų su baltų protėviais atkeliavęs milžinas, kuris ilgainiui lietinguose miškuose tapo nykštuku? Kaip ir MJR vyksmas, kuris šiemet bus itin glausto pavidalo.

Pas latvius žinomas kauko atitikmuo būtų pūkys, o labiau žinomi giminaičiai Europoje – kobold’ai ir gnomai, bulgarų kuker’ai, slavų naminiai. Galima spėti kadaise juos turėjus reikalų su balų rūdos kalvyste. Vilkolakiai, krivūlės, persikūnijimo menas, persirengėlių tradicijos ir t.t. – pasakojimo temų Kaukynėms tikrai nestigs!

Kuo gi kaukai esti mūsų sąmonės archetipuose? Tikriausiai tai nepažintos laukinės gamtos dalis mūsų galvoje, kurią jaukindamiesi, įsisąmonindami, paverčiame sau naudingu pagalbininku. Esybė be tvaraus pavidalo, kurią aptikti ir suprasti leidžia užsidėta kaukė.

Ą

...................... KAUKOTYRA : .....................

  • Kaukai kaukia ir kaukši, tad įsivaizduokite koks bus renginio skambesys!
  • Sakmininkai tikina, kad įprastas kaukas yra kuktelėjęs vidutinio amžiaus delno dydžio vyrelis su barzda, nešioja raudoną kepurėlę, vilki lino marškinaičius.
  • Kaukai gerai organizuoti, veikia grupėmis.
  • Jų pats bruzdėjimo metas – ruduo, kai pilasi gėrybės.
  • Pastebimi mėnesienoje arba miglotą dieną.
  • Kaukų pavidalai – kauburiai, molio ir žemės grumstai, kuriuos žiedėjo rankos paverčia indais. Gemalas, kuris virsta gyvu ar mirusiu. Pirmapradis kauksmas, kuris virsta muzika.

  • Spalvos – žalia, mėlyna ir raudona, grybų ir žemės.
  • Medžiai – šeivamedis, ieva, alyvmedis, šermukšnis.
  • Augalas – mandragora.
  • Gyvūnas – katinas.
  • Paukščiai – kukas, didžbaublis, gegutė, kukutis.
  • Valgis – išrūgęs pienas, duona, praktiškai žaliavalgis.
  • Gėrimas – neabejotinai alus.
  • Kaukų portalas – kaukãtiltis (taip vadinamas grybų ratas...)
  • Transportas – vežimaitis.
  • Gyvenamoji vieta – rūsys, jauja, klėtis.
  • Gyvenimo būdas – klubinis, mėgsta linksmintis draugijoje.

..................... ..................... .....................

 

Kaukai turi ir keistesnių ypatybių, apie kurias čia geriau neminėsime :) – daugiau galėsite sužinoti MJR Kaukynėse, kur kaukų vaidmuo baltų kultūroje bus visapusiškai aptartas bei pastebėtas išskirtine pažintine ir menine programa. Jeigu turite jai sumanymų pasiūlymų, kviečiame prisidėti!

Parengta MJR mitologijos departamento,
kalbantis su dr. Dainiumi Razausku


 

kaukai2

--- KAUKOTYRA ---
D. Razauskas
Iš baltų mitinio vaizdyno juodraščių: Kaukas
A. J. Greimas
Kaukai ir aitvarai (Metmenys)

dr. J. Basanavičius
Tautosakos biblioteka, XIV t.- p.134-165

G. Beresnevičius
Trumpas lietuvių ir prūsų religijos žodynas

.
kaukai
MJR.LT

[c] Mėnuo Juodaragis 2020

 

...

MJR Instagram MJR Instagram MJR FB Ragaine FBmjr.lt FB Event Kaukynes